penktadienis, rugpjūčio 19

Kriaušių ir bruknių uogienė


Jei prieš savaitę kas nors man būtų pasakęs, kad aš virsiu kriaušių uoginę su bruknėmis būčiau tik nusijuokusi ir pasukiojusi pirštą ties smilkiniu. Aš gi tokios uogienės NEVALGAU! Nes ji be proto saldi, mano mėgstamų kriaušių ten visai nesijaučia, o bruknės išvis nevalgoma uoga.  


O bet tačiau, taip jau atsitiko, kad namie atsirado krepšys minkštų saldžių kriaušių ir nebuvo ką su jomis daryti, kaip tik virti uogienę. Pasirodo internete kriaušių uogienių asortimentas gana skurdus: beveik visur siūlomos kriaušių vanilės džemai, o aš Panevėžyje niekaip nerandu vanilės ankšties, tad šis variantas atkrito. Įdomi pasirodė kriaušių uogienė su čiobreliais, bet pastarųjų taip pat neturėjau.



Užtat šaldytuve buvo bruknių ir prisiminiau, kad tėtis šią uogienę labai mėgsta, o kadangi aš, naujoji vairuotoja, per savo savarankišką pasivažinėjimą jau sugebėjau nulaužti tėčio mašinos lango atidarymo mygtuką, nutariau palepinti tėtį. Vis gi bruknių dėjau daug mažiau, pasinaudojau Jurgos patarimais: virti ilgiau ir naudoti mažiau cukraus. Pavyko puikiai, net pati suvalgiau tris sumuštinius ir mielai sudoročiau ketvirtą.



Reikia:
  • 1 kg kriaušių (nuluptų, be kauliukų)
  • 300 g bruknių
  • 300 g cukraus
  • 0,5 a.š. kardamono
  • 0,5 a.š. cinamono
Kriaušes su bruknėmis sudėti į puodą storu dugnu, įpilti šiek tiek vandens. Uždengti dangti ir laukti, kol užvirs, tada atidengti dagtį ir virti kol suminkštės. Tada elektriniu trintuvu sutrinti kriaušes su bruknėmis ir masę statyti atgal ant mažos ugnies 15 min.
Suberti cukrų bei prieskonius ir virti dar 20-30 min.
Atvėsinus supilstyti į švarius sausus indelius.



ketvirtadienis, liepos 14

Vaniliniai lietiniai

Vasara niekuomet nebuvo pats mėgstamiausias mano metų laikas. Nepaisant visų daržo gėrybių, linksmybių, atostogų, dviračių ir kitų šio sezono teikiamų malonumų pirmenybę teikiu rudeniui. Tokiam ankstyvam. Kaip aplink karaliauja įvairiaspalviai lapai, obuoliai, grybai. Kai dar ne per šalta į ilgiems pasivaikščiojimams mieste ir ne per karšta pyragams ir filmams po pietų. O kadangi šiandien toks rudeniškas oras, užsinorėjau kažko šilto, miltinio ir saldaus. Vaniliniai lietiniai su sezoninėmis uogomis labai tam taip tiko....


Reikia:
  • stiklinės miltų
  • L dydžio kiaušinio
  • 5 šaukštų cukraus
  • 3/4  stiklinės pieno
  • poros lašų vanilės esencijos 
  • aliejaus kepimui 
  • natūralaus jogurto 
  • mėgstamų uogų (naudojau vyšnias, gervuoges, serbentus)
  • cukraus pudros




Kiaušinį išplakti su cukrumi, sudėti miltus, išmaišyti. Tada palengvai pilti pieną ir vis maišyti, kad nesusidarytų gumulėliai. Tešla turi gautis truputi tirštesnė nei įprastų lietinių, tada susisuks gražūs suktinukai. Įlašinti vanilės esenciją. Apkepti iš abiejų pusių, susukti ir supjaustyti ritinukais.
Susuktus ritinukus dėti į lėkštė,  puošti uogomis, apipilti natūraliu jogurtu ir pabarstyti cukraus pudra.



Skanaus!

sekmadienis, liepos 10

Jogurtiniai vyšnių ledai

  Vasara, ko gero, yra pats prasčiausias laikas rimtiems kulinariniams bandymams. Todėl, kad viskas jau be papildomų pastangų yra skanu. Iš tikrųjų, kaip dar galima patobulinti ką tik iš daržo nuskintą agurką su šaukšteliu medaus, o ko trūksta žaliam žirneliui ir ar gali būti kas nors skaniau už saldžią, gaivią avietę. Pavyzdžiui šviežių jaunų šparaginių pupelių nesinori užgožti įvairiais prieskoniais, nes vos apvirtos, šiek tiek apkeptos ir paskanintos druska ir pipirais jos yra tobulos, panašiai ir su bulvėmis, kopūstais ir kitomis daržo gerybėmis. Tad vasarą mažai laiko leidžiu virtuvėje, na nebent pasigaminu ledus...


Neesu prekybininkė, bet garantuoju, kad liepą ledų parduodama daugiausia. Pati jų šiemet pirkau gal vieną porciją...  Taip, ledai tikrai nėra mano mėgstamiausias skanumynas ir vasarą labiau pripažįstu agurką su medumi, užtat nutariau karštą vasaros dieną namiškius palepinti šiuo lengvu ir nekaloringu desertu. Rezultatas tikrai nudžiugino: ledai ne per saldūs ir ne per riebūs, karštą liepos popietę, buvo pats tas.



Reikia:
  • 500 g vyšnių (šviežių ar šaldytų)
  • 500 g natūralaus jogurto
  • 6 šaukštas medaus ar cukraus (arba pagal skonį)
Jogurtą sumaišyti su medumi ar cukrumi. Vyšnias sutrinti maistu smulkintuvu. Viską sumaišyti ir dėti į šaldytuvą 1 valandai. Tada ištraukti ir išmaišyti (taip kad kraštai nebūtų prišalę) po valandos procedūrą kartoti. Taip ledus kas valandą pamaišyti 3-4 kartus. Po poros valandų jau galima valgyti prieš tai ledus kelias minutes palikus kambario temperatūroje.


Skanaus ir neperkaiskit!

ketvirtadienis, birželio 23

Crostini su pievagrybiais ir paprikomis. Spalvotoms Joninėms

   Mūsų Joninės bus truputi nelietuviškos: ant stalo nebus varškės sūrio, obuolių, nepinsim vainikėlių ir neieškosim paparčio žiedo. Bet užtat ragausim alų, kepsim šašlyką, daug juoksimės, kalbėsim ir džiaugsimės ilgiausia metų diena...




Crostini- tai italų virtuvės patiekalas, išvertus iš italų kalbos reiškia "nedidelį skrebutį". Skrebučiai daromi iš šviežio prancūziško batono (baguette) jį plonai supjausčius, apšlaksčius alyvuogių aliejumi, pabarsčius druska ir paskrudinus ant grotelių, kad taptų traškus. Toks skrebutis gali būti patiektas ir prie sriubos ar naudojamas kaip užkandis su pasirinktais ingridientais, kuriuos pasirinkdami galite eksperimentuoti.


Reikia:
  • ilgo prancūziško batono*
  • vidutinio dydžio svogūno
  • poros česnako skiltelių
  • 500 g  pjaustytų pievagrybių
  • saldžiosios raudonosios paprikos, supjaustytos
  • alyvuogių aliejaus  
  • druskos
  • pipirų
  • šviežių bazilikų
    * vietoje prancūziško batono galite naudoti ir ciabatos duoną. 

Prancūzišką batoną supjaustyti, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, įtrinti česnaku, pabarstyti druska, šauti į iki 150 C įkaitintą orkaitę ir kepti kol apskrus (apie 10 min.). Taip pat galima apskrudinti ir keptuvėje ar skrudintuvėje.
Per tą laiką stambiai supjaustyti svogūnus, susmulkinti česnako skiltelę ir pakepti ant poros šaukštų alyvuogių aliejaus. Tada sudėti pjaustytus pievagrybius ir porą minučių pakepinti. Galiausiai į keptuvę sudėkite supjaustytas paprikas ir pakepinkite dar 3 min. Atvėsus sumaišyti su sauja smulkintų bazilikų, pagardinti druska ir pipirais. Viską dėti ant šiltų batono riekelių.


Skanaus!

šaltinis: tasty art 

antradienis, gegužės 31

Avokado ir cukinijos salotos

  Pastarieji du mėnesiai buvo kaip niekad sunkūs. Mokslas, sportas ir didžiausias mano kada nors organizuotas projektas atėmė visą virtuvei ir dalį miegui skirto laiko. Bet šiandien viskas baigėsi. Mokslai sėkmingai atlaikyti, projektas dar sėkmingiau įgyvendintas, pasiruošimas pusmaratoniui tęsiamas. O svarbiausia prasideda vasara, kuriuos viešai prisižadu nepraleisti veltui.




Ko gero tai naujos mano mėgstamiausios salotos. Atradau jau gana seniai - kovo mėnesiu "yoga journal" žurnale. O salotų autorius Mattew Kenney mano naujas dievukas. Žalio (raw) maisto virėjas, vienas geriausių šefų pasaulyje, šešių kulinarinių knygų apie žalią maistą autorius ir dar toooooks gražus... Žodžiu pasaka, ne vyras. Net nusprendžiau vietoje naujų sportinių marškinėlių, pirkti jo knygą. Mattew maisto gaminimo filosofija visiškai atitinka manąja: greitai pagaminama, sveika, skanu.
Jei sugundžiau būtinai išbandykite šias salotos. Aš jų dėka supratau, kokios skanios yra termiškai neapdorotos cukinijos! Anksčiau jas įsivaizduodavau tik troškinyje ar šokoladinės cukinijų duonoje. Cukinijos atsiskleidžia visai kitaip, jos tokios traškios ir gaivios, bet minkštesnės ir švelnesnės už agurką. Be to neseniai gamintas cukinijų salotos su mozzarela ir saulėje džiovintais pomidorais mane padrąsino gaminti būtent šis atradimas.



Reikia:
  • 4-5 jaunų cukinijų, supjaustytų kvadratėliais
  • 2 avokadų, nulupto, supjaustų kvardaratėliais
  • gražgarščių lapų (rokolos), susmulkintų
  • plono svogūno laiško
  • Himalajų arba jūros druskos
  • 2 šaukštų citrinos sulčių
  • 1 šaukšto alyvuogių aliejaus 
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų 
  • moliūgo sėklų (nebūtina)
 Dideliame inde sumaišyti avokadus, cukinijas, citrinos sultis, druską, gražgarstes, aliejų. Patiekti salotų lėkštėje, apibarsčius, šviežiai maltais juodaisiais pipirais, moliūgų sėklomis ir papuošus svogūno laišku.

Skanaus!

Šaltinis:   yoga journal

trečiadienis, gegužės 18

Keptas varškės sūris

   Mūsų šeimos šaldytuve visada rasite tris dalykus: kiaušinius, kelių rūšių garstyčias ir sūrį. Kaimiškų kiaušinių mums parūpina močiutė, garstyčios-salotų užpilams ir marinatams, na, o sūriai visų mūsų silpnybė.
  Pastarųjų dažniausiai turime net kelių rūšių. Kaip ir visi naudojame fermentinį, labiausiai mėgstame kietesnį, o pasibarstymui visada turime "Džiugo". Kitas mūsų mylimukas - panyro (saldaus pieno) sūris. Jį jau keletą metų perkame iš netoliese esančio ūkininkų turgelio, su medumi tai tikra palaima, ypač šį derinį mėgsta smaližius brolis. Mamos mėgstamiausias- mozzarelos sūris ir maniškis- fetos, pasirodo periodiškai, kas kelias savaites. Dar yra pelėsiniai sūriai atsirandantys, dažniausiai penktadienį ar per šventes. Jais mudvi su mama galime džiaugtis kelias dienas, nes šeimos vyrai jų nemėgsta. Visai neseniai išmoktą gaminti riccotos sūrį naudojame, kaip užtepą, bet jis, deja, greitai baigiasi. Dar turim kelis stiprenius sūrius, kurių užtenka net keliams mėnesiams.
  Meilę sūriams dar vaikystėje įskiepijo mama. Ji išmokė, kaip sūrius reikia patiekti: kuriuos laužyti, kuriuos plėšyti, o kuriuos pjaustyti. Parodė, su kuo ir kada juos valgyti, iš jos sužinojau ne vieną sūrio patiekalo receptą. O svarbiausia, matydama mamą išmokau  mėgautis kiekvienu sūrio kąsneliu... Tad

 ...tegyvuoja sūriai


  Šį kepto varškės sūrio atradimą taip pat padarė mano mama. Galima kepti tiek orkaitėje, tiek griliuje. Sūrio konsistencija pasikeičia- ką tik iškepęs jis labai suminkštėja ir tampa lengvai plėšomu, o atvėsęs tampresnis,  primena mozzarelą.
Gabalėlis tokio sūrio su šviežiomis daržovių salotomis puikiai tinka vakarienei.




Reikia:
  • varškės sūrio 
  • poros česnako skiltelių
  • šaukšto kmynų
  • Džiovinto baziliko ar kitų mėgstamų prieskonių
  • šaukšto alyvuogių aliejaus
  • druskos, pipirų 
 Sūrį aptepti aliejumi. Česnakų nulupti, išspausti. Kartu su druska, pipirais, kitaip prieskoniais įtrinti į sūrį. Suvynioti į foliją dėti į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepti apie 30 - 40 min. Baigiant kepti foliją praskleisti, kad sūrio viršus gražiai apskrustų.
  Prieš patiekiant apibarstyti svogūnų laiškais ar petražolėmis.


 Skanaus. 

šeštadienis, gegužės 14

Cukinijos salotos su mozzarela ir saulėje džiovintais pomidorais

  Žinot, pasiilgau visko. Receptų ieškojimo, fotografavimo, aprašinėjimų, valgytojų komplimentų  ir žinoma savo skaitytojų. Visgi maisto tinklaraščio vedimas skatina ieškoti ir išbandyti kažką nauja ir skanaus, tad du neįpareigojantys mėnesiai, leido man nuo viso to pailsėti. Būčiau, gal ir ilgiau ramiai sau gyvenusi, jei ne šilti draugų ir skaitytojų raginimai tęsti rašymą (ačiū visiems už tai) bei labai skanios salotos, kurias šiandien išbandžiau.

  Šios cukinijos salotos su mozzarella ir saulėje džiovintais pomidorais dar kartą įrodo, kad paprastumas aukščiausia elegancijos forma. Vos keli pagrindiniai ingridientai, dvidešimt minučių virtuvėje ir ant Jūsų stalo puikuojasi karališkas patiekalas.




Reikia:
  • 125 g. mozzarelos sūrio
  • cukinija 
  • saulėje džiovintų pomidorų
  • rukolos
  • alyvuogių aliejaus
  • poros šaukštų citrinos sulčių
  • druskos*, pipirų
   Cukinijos supjaustyti plonomis juostelėmis**ir kelias minutes pakepinti ant vidutinės ugnies. Dėti į lėkštę, pabarstyti smulkinta rukola, plėšytu mozzarelos sūriu, dėti saulėje džiovintus pomidorus. Viką apšlakstyti citrinos sultimis, pagadinti šviežiai maltais pipirais ir druska. Jei norite įsidėkite alyvuogių. 
 
* naudojau Himalajų druską, nepagailėkite pinigų ir išbandykite. 
** pjaustykite su bulvių skustuvu, arba peiliu, skirtu pjaustyti sūrį.



Skanaus!
 
Šaltinis: Žaidimų aikštelė