penktadienis, kovo 11

Cezario salotos

  Visi, kurie artimiau pažįsta, žino mano apie silpnybę Nicos ir Cezario salotoms. Nicos salotas kartą jau buvau aprašiusi, o Cezaris vis laukė savo eilės. Panašu, kad šiandien ta diena atėjo.
  Apie pačias salotas galima pasakoti tikrai nemažai. Jei manote, kad jų pavadinimas kilęs nuo Romos imperatoriau Julijaus Cezario vardo- klystate. Šias salotas XX a. sukūrė žymus italų virtuvės šefas Caesar Cardini., kuriam priklausė nedidelis restoranėlis su viešbučiu Tichuanoje, Meksikoje. Trečiajame praeito amžiau dešimtmetyje per Nepriklausomybės dieną, liepos 4-ąją, į Czario Cardini užeigą sugužėjo daugybė Holivudo žvaigždžių, kirtusių valstybės sieną, nes norėjo gerai pasilinksminti (tuo metu JAV galiojo sausasis įstatymas, neleidęs vartoti alkoholio). Buvo jau vėlus vakaras, parduotuvės nebedirbo, tad Cezaris teturėjo alkoholinius gėrimus, o kuo pavaišinti išalkusius svečius nebebuvo.
  Garsusis šefas virtuvėje rado tik kiaušinių, alyvų aliejaus, romaninių salotų lapų, baltos duonos, parmezano, česnakų ir Vusterio padažo. Jis ištrynė lėkštę česnaku, gražiai sudėliojo salotų lapus, apšlakstė juos alyvų aliejumi, sudėjo kiaušinius, pagamintus ypatingu būdu (kiaušiniai 60 sekundžių buvo panardinti į beveik verdantį vandenį, todėl jų konsistencija priminė padažą), pabarstė tarkuoto sūrio, įspaudė citrinų sulčių, paskanino druska ir baltos duonos skrebučiais (crouton), pakepintais su alyvų aliejumi ir česnakais.Taip gimė pirmosios Cezario salotos.
  Šiandien yra net keli būdai, kaip galima pagaminti Cezario salotas. Pati esu išbandžiusi ne vieną receptą ir panašu, jau atradau savo mėgstamiausią. Padažą darau be žalio kiaušinio. Naudoju ne vien salotos lapus, bet ir kelias papildomas daržoves, pavyzdžiui pomidorą agurką, svogūną ar pasipjaustau mango, kad būtų sočiau įsimetu klis pakepintos vištienos gabaliukus. Žinoma pagrindą sudaro žali salotų lapai. Be to kepintą vištieną, padažą, salotas, skrebučius visada patiekiu atskirai, kad kiekvienas įsidėtų tiek kiek nori ir ko nori.



Beje tuo pačiu noriu pranešti, kad tinklaraštis išeina pavasario atostogų. Priežastis paprasta: pastaruoju metu atsirado daug darbų, o virtuvėj laiko paprasčiausiai nelieka. Be to išseko idėjos, dingsta noras ir užsidegimas kažką daryti. Norisi nukreipti mintis tik į pagrindinę savo veiklą. Tikiuosi, kad birželį grįšiu su daug naujų idėjų ir įdomiais receptais. Nepamirškit manęs, draugai.



Reikia:
  • salotų lapo (geriausia aisbergo)
  • mėgstamų daržovių (nebūtina)
  • 500g Vištienos krutinėlės (nebūtina) 
  • kelių riekių forminės duonos 
  • šaukšto alyvuogių aliejaus
  • druskos
Padažui:
  • poros skiltelių česnakų 
  • 80 g tarkuoto sūrio “Džiugo” 
  • stiklinės natūralaus jogurto
  • pipirų, druskos
  • 3 šaukštų citrinos sulčių 


 Padažui: česnaką sudėti į elektrinį maisto smulkintuvą kartu su jogurtu. Įpilti citrinos sultis, sudėti tarkuotą sūrį ir viską įmaišius, papildomai pasibarstyti druskos ir pipirų. Jei norite skystesnio padažo galite įlašinti šiek tiek vandens.
Forminę duonas supjaustyti nedideliais kubeliais, apšlakstyti aliejumi, pabarstyti druska ir šauti š iki 150 C įkaitintą orkaitę 15min. paskui palikti atvėsti.
Vištieną užmarinuoti ir pakepinti.
Salotas suplėšyti, jei naudosite daržoves  jas supjaustyti ir sumaišyti su salotomis.
 Salotos, skrebučius, vištieną sumaišyti apipilti padažu ir skanauti.




ketvirtadienis, kovo 3

Amaretti sausainiai. Kąsnelis itališkos klasikos

Jeigu Viešpats Dievas nors sekundei užmirštų, kad aš skudurinė lėlė, ir padovanotų man truputį gyvenimo, tikriausiai aš nepasakyčiau viską, ką galvoju; aš daugiau mąstyčiau apie tai,ką kalbu.
Aš vertinčiau daiktus ne pagal jų kainą,o pagal reikšmingumą.
Aš miegočiau mažiau, svajočiau daugiau, suvokdamas, kad kiekviena minutė su užmerktomis akimis - tai prarastos šešiasdešimt sekundžių šviesos.
Aš vaikščiočiau, kai kiti to vengia, aš pabusčiau, kai kiti miega, aš klausyčiau kada kiti kalba.
Ir kaip aš gardžiuočiausi šokoladiniais ledais.
Jeigu Viešpats duotų man mažumėlį gyvenimo, aš rengčiausi paprastai, kelčiausi kartu su pirmais saulės spinduliais, apnuogindamas ne tik kūną ,bet ir sielą.
Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar kiek nors laiko,sukaustyčiau savo neapykantą ledu ir laukčiau,kada paliks saulė. Pieščiau mirgant žvaigždėms kaip van Gogas, padangėmis skraidyčiau, skaitydamas Benedetti eiles ir Sierra dainos būtų mano mėnulio serenada. Aš prausčiau rožes savo ašaromis, kas pajusčiau jų spyglių keliamą skausmą ir skaisčiai raudonų lapelių bučinį.
Dieve mano, jeigu aš turėčiau kruopelytę gyvenimo. Nepraleisčiau nė dienos, kad nepasakyčiau mylimiems žmonėms, jog juos myliu. Įtikinėčiau kiekvieną moterį ir kiekvieną vyrą, kad myliu juos, aš gyvenčiau meilėje ir su meile.
Aš įrodyčiau žmonėms, kad jie neteisūs, manydami, jog jeigu jie sensta, tai nustoja mylėti: priešingai, jie sensta todėl, kad paliauja mylėti.
Vaikui aš duočiau sparnus ir išmokyčiau skraidyti.
Seniems žmonėms aš įkalčiau į galvą, kad mirtis ateina ne nuo senatvės, o nuo užmaršties.
Aš juk taip daug ko išmokau iš jūsų, žmonės.
Sužinojau, kad kiekvienas nori gyventi ant kalno viršūnės, nenutuokdamas,jog tikroji laimė laukia besileidžiant žemyn.
Aš supratau, kad naujagimis pirmąkart savo mažyčiu kumšteliu griebia tėvo pirštą, jis griebia jį visiems laikams.
Aš supratau, jos žmogus turi teisę pažvelgti į kitą žmogų iš viršaus tik tam, kad padėtų jam atsistoti ant kojų.
Aš tiek daug išmokau iš jūsų, nors tiesą pasakius, iš viso to ne tiek jau ir daug naudos, todėl, kad prisikrovęs savo skrynią, aš mirštu.
                                                                                                              Gabriel Garcia Marquez 



Morenginis- riešutų derinys niekada nėra nuvylęs. Ne kartą kepiau morenginį tortą su graikiniais riešutais, kurio receptas dar nebuvo publikuotas, bet artimiau mane pažįstantys žmonės šį tortą labai mėgsta. Neseniai bandyti morenginiai riešutų sausainiai, mūsų namuose vis dar yra dažni svečiai. 
Tad šį kartą itališka klasika - amaretti sausainiai. Tiesa ne visai tikri, nes vietoje amaretti likerio,  naudojau paprasta migdolų ekstraktą. (Amaretti tai likeris pagamintas iš mums įprastų ir karčiųjų migdolų, jei kur Lietuvoje jo pamatysite, būtinai praneškite). Šie sausainiai labai populiarūs ir mėgstami Italijoje. Be to sutrupinti naudojemi kaip kitų desertų sudedamoji dalis. Man smaližei tingei jie labai patiko, nes susideda iš trijų pagrindinių ingridientų, terlionės gaminant irgi mažai, o rezultatai greiti ir puikūs.

Reikia:
  • dviejų M dydžio kiaušinio baltymai
  • 150g cukraus + 50g cukraus
  • 150g migdolų, nuluptomis odelėmis*
  • arbatinio šaukštelio amaretti likerio ar migdolų ekstrakto
* migdolų odeles galite nulupti juos nuplikę ir kelias minutes palaikę karštame vandenyje.  

Migdolus ir 150 g cukraus sudėti į elektrinį maišytuvą ir viską maišyti tol, kol gausite miltus.
Kiaušinio baltymus išplakti ir putų, suberti cuktų ir baigti plakti iki standžių putų.
Atsargiai sumaišyti migdolus su baltymais, šaukštelio ar konditerinio švirkšto pagalba formuoti rutuliukus ant kepimo popieriumi ištiestos skardos. Šauti į iki 180 C įkaitintą orkairę 15-20min. Atvėsinti ir tik tada nuimti nuo kepimo popieriaus.

English version:
Amaretti 
  • 2 egg whites
  • 150 g + 50 g of sugar
  • 125 g of almonds, without skin
  • 1 teaspoon almond extract or amaretti
Add  almonds and 150 g of sugar in food procesor and mix until you get the flour.
Whip the egg whites and foam, add 50 g of sugar and continue beating until a smooth, shiny meringue. Add the nuts mixture and  the bowl with the meringue and fold together.
Line the baking sheet with greaseproof paper. Using a tablespoon, drop spoonful of meringues. Preheat oven to 180°C and bake for about 15-20 minutes. Transfer the pans to a wire cooling rack and let cool completely.